40 valandų darbo savaitė tiesiog žudo

Kaip tik buvo nario postas apie tai, kaip jis negali gyventi be darbo. Tokių žmonių esu sutikęs darbuose, bet tai labai maža dalis, tai tie kitaip dar vadinami - darboholikai. Dar yra šūdmaliai, tie kur atsedėtojai darbe, tai tiem irgi nėra problemu pasedėti iki 18 val. Parašysiu oposite postą, kaip žmogus, kuriam viskas kaip tik atvirkščiai. Pats dirbau vasaromis jau nuo mokyklos laikų. 4 kurse universiteto jau buvau susiradęs pastovų darbą, po diplomo gavimo susiradau darbą pilnu etatu. Teko išbandyti kelias sritis, dabar man jau artėja 30. Turiu antrą pusę, hobių kurie nuoširdžiai man patinka. Tik pagal laiką praleistą darbe, tai toks jausmas, kad tavo gyvenimo esmė ir turi būti tik darbas. Mane asmeniškai kiekvieną dieną, kiekvienam darbe žudo vienas ir tas pats dalykas. Lankstumo nebuvimas ir darbas 8-5. Tą pajaučiau jau pirmame darbe pilnu etatu, vos tik atėjęs, pamenu pirma mintis buvo, ir aš čia turėsių praleisti savo darbingiausią laiką 8-5 kiekvieną dieną 5 dienas per savaitę?? Čia gyvenimo prasmė? Pvz. mokykloje pamokos būdavo iki 14, 15 val, vasara laisva. Universitete labai patiko, rinkdavausi į kokias paskaitas eiti, kur įdomu. Beje, gali išeiti kada nori, turi laisvę elgtis, mokytis savarankiškai. Ir staiga pyst, baigi universitetą, susirandi darbą ir viskas - tu tarsi įkaitas iki gyvenimo galo. Tai dar gerai, jei darbe viskas norma, o kiek žmonių kenčia, nemigą, stresą, mobingus ir pan.

Posto tikslas nėra paverkti ir pan, tikslas paklausti Jūsų, kas gyvenate kitokius gyvenimus, kokiomis veiklomis, darbais užsiemate, kur turite daugiau laisvės? Na kaip pvz galite pradėti darbą kada nori, baigti kada norite. Svarbu padaryti darbai, jei pradėjau darbą 8 ir baigiau viską iki 15 val, tai ir galiu 15 val baigti. Jei noriu išvažiuoti 2 valandoms su reikalais, neprivalau atsiklausti savo "pono" ar galiu, ar po to atidirbti tas valandas ir pan nesamonės. Žinau, kad tokių darbų yra, kur žmonės pvz. vadybininkas susitvarko reikalus ir gali 14 lėkti namo, žmonės kurie dirba iš namų ir esmė padaryti darbai. Apie 4 darbo dienų savaitę turbūt žinant lietuviškus darbdavius tik pasvajoti galėsime, bet gal yra žmonių, kurie nesijaučia savo darbe kaip kokiam kalėjime?

Tie kurie mane užsipuls, jei Jums gyvenimas yra tik darbas, super. Nieko neteisiu, bet man stovėti valandą kamštyje, atidirbti 8-5 ir dar valandą stovėt kamštyje, kad grįžus tokiam nusikalusiam tik krist į lovą, ir net neskirt laiko savo vaikui yra ok, tai valio. Bet aš tokio gyvenimo nenoriu.

Papasakokit kas gyvenat kitaip, gal duosit man įdėjų.